Rasių dvaro sodybos fragmentai

Rasių dvaro sodyba apleista, griūva. Unikalus kultūros vertybių registro kodas 872.

Ankstyvaisiais LDK laikais Rasių dvaro teritorija priklausė Trakų vaivadijai. 1562 m. Rasiai minimi kaip karališka valda, kurioje mokesčius renka seniūnas. 1766 m. Rasiai buvo majoratine teise perleisti totorių kilmės bajorui Mateušui Baranovskiui. 1784 m. prie dvaro valdytojų minimos M. Baranovskio ir Patilčio pavardės. 1827 m. dvare stovėjo trys namai, kuriuose gyveno 15 žmonių. 1837 m. medinį prastos būklės dvarą valdė Jono Nepomuko Jagmino našlė Elžbieta Konarska-Jagmin.

XIX a. 8-ajame dešimtmetyje pas Rasių dvarininką kelis kartus lankėsi netoli gyvenęs lietuvių visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius. 1885 m. dvarui priklausė 492 ha žemės, 9 mūriniai ir 8 mediniai pastatai.

Savininkas Joachimas Galeras ir kiti Galerai, valdę nuo XIX a. antros pusės iki 1928 m., mechanizavo ūkį ir ir nuolat rūpinosi geresnių veislių gyvulių auginimu. XIX a. pab. dvarą valdė dvarininkas, miesto inžinierius Ričardas Galeras. 1909 m. dvaras priklausė Joachimui Galerui. Dvarininkas buvo vienas pirmųjų šiame krašte, įsigijusių arklių traukiamas kertamąsias. 1919 m. į dvaro ūkvedžio vokiečio Germano gyvenamąjį namą buvo perkelta Rasių pradinė mokykla, kurią lankė apie 40 valstiečių vaikų. Po Joachimo Galero mirties 1928 m., turtą perėmė jo žmona Joana Galerienė, itin aktyvi Vilkaviškio krašto visuomeninio gyvenimo veikėja. Paskutiniuoju žinomu dvaro savininku buvo lietuvis Kupčiūnas, kuris pokario metais kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Sovietmečiu suardyta planinė dvaro sodybos struktūra, pastatuose laikomi kolūkio bendrovės gyvuliai. Po nepriklausomybės dvaro sodyba grąžinta Kupčiūnų šeimai, dalis dvaro pastatų sunyko arba liko apleisti.

Šaltinis: https://kvr.kpd.lt