Totorių kapinės

Vinkšnupiuose, beveik vieno hektaro žemės plote (kultūros vertybių registro duomenimis 9546 kv. m.) nuo XVIII yra įkurtos kapinės, kai į apylinkes atkeliavo gyventi totoriai. Šiose kapinėse, be daugelio kitų, palaidoti Baranovskių giminei priklausantys asmenys, kurių šaknys siekia Vytauto didžiojo laikus.

Paminklai labai sunykę, sukrypę, apgadinti vandalų, bet kai kurių paminklų, įrašai vis dar įskaitomi plika akimi. Seniausias išlikęs antkapinis paminklas pastatytas 1810 metais. Tekstai iškaldinti arabų, lenkų ir rusų kalbomis. Puošniausi obeliskai pastatyti nuo XIX vidurio iki XX amžiaus pradžios.

Pasivaikščiojus totorių kapinėse, galima matyti, kad anksčiau kapines juosė tvora suformuota iš natūralių lauko akmenų.

Vinkšnupių totorių senosios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas objektas. Ant nedidelės 0,95 ha ploto aukštumos išlikusių kapinių istorinę (memorialinę) reikšmę lemia įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos – akmeniniai antkapių paminklai. Ant jų yra įrašai ir epitafijos lenkų, arabų, rusų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybos pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, gausi šriftų įvairovė. Yra antkapių paminklų, paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu. Seniausias išlikęs antkapio paminklas pastatytas 1810 metais.

Mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos – akmeniniai antkapiniai paminklai (-; ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu. Puošniausi pilko granito obeliskai pastatyti XIX a. vid. – XX a. pr. Seniausias išlikęs antkapinis paminklas pastatytas 1783 m. Kai kurie paminklai sukrypę, įrašai sunkiai įskaitomi, būklė patenkinama; FF Nr. 4, 6-9; 2013 m.); tvora suformuota iš natūralių lauko akmenų ( aukštis 0,30 m; iš visą kapinių teritoriją juosusios akmenų tvoros, išlikęs tik jos fragmentas pietrytiniame pakraštyje, būklė patenkinama; FF Nr. 2; 2013 m.).

Čia palaidota daug totorių ir lietuvių tautos istorijon įvairia veikla įsirašiusių žmonių: pasienio apsaugos generolo Vilčinsko sūnus J. Vilčinskas (mirė 1907 metais), Josifas Chasanovičius –Vinkšnupių imamo sūnus, 1863 metų sukilimo dalyvis kapitonas Aleksandras Bučackis (mirė 1864 metais) ir kiti.

Seniausias rastas antkapinis paminklas

Senosiose Vinkšnupių totorių kapinėse palaidotas garsus T. Kosciuškos sukilimo dalyvis generolas majoras Mustafa Baranovskis, miręs 1800 metais. Jo protėvis Tuhanas Baranovskis į Lietuvą atvyko Vytauto Didžiojo laikais iš Dagestano. Vienas giminės atstovas už tarnybą gavo Vinkšnupius ir aplinkinius kaimus, vedė lietuvaitę, po to plačiai pasklido plati karinga Baranovskių giminė.

1.   Lā illā Allāh,

2.   Muhammad rasūl Allāh.

3.   Mustafa Baranowski

4.   Z Makowszczyny.

5.   D [nia] 22 paździe [rnika]

6.    1824r[oku].

1.   Elžbieta Baranovska, 1766 (1746?) m.,

2.   Marianna Ulan, 1863 m.,

3.   Gen. Mustafa Baranovvski, 1800 m.

Vinkšnupių totorių senosios kapinės įtrauktos ir į turistinius maršrutus.

Tvarkant teritoriją 2008 m. pastatytas granitinis paminklinis akmuo kapinėms įamžinti.

Kapinių priežiūra rūpinasi Bartninkų seniūnija. 2008 metų pavasarį tuometinio seniūno (a. a. Petro Čirvinsko) rūpesčiu lig tol gerokai apleistos senosios totorių kapinės buvo išvaduotos iš brūzgynų, prikelti ir patvarkyti kritiškos būklės paminklai, kapinių prieigose pastatytas šio objekto svarbą žymintis paminklinis atminimo akmuo.